mirėsis

mirėsis
mirė̃sis sm. (2), mirėsỹs (3b) 1. numirėlis, lavonas: Mirė̃sį iš kapų išsikasė Tvr. Mirėsiù smirda OG226. 2. Kos48 prk. visai silpnas, leisgyvis žmogus, nugeibėlis: Ką anas tau padės, itas mirė̃sis! Grv. Visai nusibaigei – likai mirė̃sis Ut. Jau jį iš namų paėmė mirė̃sį, tai kogi nenumarins Dkšt. Pamėlynavęs kaip mirėsỹs Ig. Sirgo, sirgo, liko tik mirėsỹs Ig. Jis toks išbalęs, į mìrėsį panašus Lš. Po ligai paskėlė baltas kap mirėsỹs Lš. Toks mirė̃sis, vos paeina Kt.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • mirėsis — mirė̃sis, mirė̃sė dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • mirėsius — mirė̃sius sm. (2) 1. žr. mirėsis 1: Rado grabą girioj, ė grabe mirėsius guli Ad. Mirėsium smirda visa pirkia Ad. 2. Grv nuomariu sergantis žmogus …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”